- rymuoti
- rymúoti, -úoja, -ãvo 1. N žr. rymoti 1: Ilgai rymavo, ant rankų atsirėmęs, senas karvedys, kol žodį prabylojo V.Krėv. Serga, negali, svirnely guli, an rankelių rymuoja TDrIV28(Ml). Vienam darže žydėjo mėronai, antram darže žydėjo timjonai, o kur mūsų sesytė rymuoja, čia gražiausios žolelės žydėjo KlvD108(Sg). Gale sodo rymãvo, karvelėlis burkavo, didelę dūmelę dūmavo DrskD260. Ne tep jy grebia, kap gailiai verkia, an grėblelio rymúoja (d.) Lp. Puiki, bagota serga ir rymúoja, o ta biedna siratelė dirba ir dainuoja (d.) Dglš. 2. intr. nerangiai eiti: Žiūrau, da jų senis in Rudameną rymúoja Rdm. Rymuoja vaikutis sau namo ir mislina LTR(Al). Atsikėlė, pasiėmė maišą ir žiūro, kad rymuoja (orig. rimuoja) jautis: tik mū, mū, mū! LTsIV611. | prk.: Žalioj liepoj gegulė kukuos, manim jaunu vargelis rymuõs (d.) Lp. \ rymuoti; atrymuoti; išrymuoti; nurymuoti; parrymuoti; perrymuoti; prarymuoti
Dictionary of the Lithuanian Language.